Praėjusį šeštadienį praleidome Maisto Banko akcijoje, kurioje dalinome lankstinukus, skatinančius aukoti maistą vargingai gyvenantiems, kuriuos dažnas tiesiog paprašydavo įmesti į krepšį ir atšokti. Bet, kaip bebūtų keista, sugebėjome linksmai praleisti laiką (neskaitant skaudančios nugaros ir kojų) „kalbėdamiesi“ su Iki klientais.
Keletas pavyzdžių:
- „Gal jūs vaikai eikit namo“
- „Jei dar kartą pakiši šitą lapelį, tai aš tau taip pat padarysiu!“ Net nebandėm suprasti, ką žmogus tuo norėjo pasakyti. Tačiau kai ėjo antrą kartą, tai pabandėme laimę dar kartą. Manėm, jog apsigalvos, bet buvome pasiųsti pažinti tolimųjų klonių.
- „Kiek jūs man dar kišit tuos lapelius? Kiekvienoj parduotuvėj neleidžia praeit ramiai.“
- Keletas žmonių iš toli rėkdavo „Ne“ ir prasiirdavo pro rankas, tiesiančias baisiuosius popieriukus.
- Beveik visi į mūsų geranoriškus siūlymus atsakydavo žodžiais, kad jau aukojo.
"Linksmieji" panevėžiečiai taip pat noriai reiškė nuomonę apie Maisto Banko akciją
- Viena besivaduojanti iš praeitos nakties linksmybių moteris priėjo sakydama, kad vakar šventė gimtadienį ir jai reikia „pachmielo“, kad ji laiminga, turinti vyrą, vaikus ir namus.
- Lengvai įkaušęs pilietis tarstelėjo: „Prišikčiau maisto bankui ant galvų, jei tik galėčiau, nes man valgyt neduoda“.
- Kiti, sunkiai apversdami liežuvį mesdavo keletą rusiškų žodelių, kurių nenorėtumėme minėti.
Buvo ir smagių nutikimų. Vienai maisto banko dalyvei, simpatiškas vyriškis padovanojo gėlyčių. O kiti padėkojo ir pagyrė, kad savanoriškai prisidedame prie šios akcijos.
Linksmybės lieka linksmybėmis, bet manome, kad padėjome vargstantiems žmonėms. Visi paaukoti maisto produktai atiteks vargingai gyvenantiems.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą